Sociologija

Description

SOCIOLOCIJA Turinys Pratarmė Kaip naudotis šia knyga Svarbiausios temos Knygos sandara 1 skyrius. Kas yra sociologija? Sociologinės žiūros kūrimas Studijuojame sociologiją Kaip sociologija gali padėti mums gyvenime? Kultūrinių skirtybių suvokimas Politikos padarinių vertinimas Savišvieta Sociologinės minties raida Ankstyvieji teoretikai Auguste’as Comte’as Ėmile’is Durkheimas Durkheimo studija apie savižudybę Karlas Marxas Maxas VVeberis Naujesni sociologiniai rakursai Funkcionalizmas Konfliktų teorijų rakursai Socialinio veiksmo teorijų rakursai Išvados 2 skyrius. Kultūra ir visuomenė Kultūros samprata Vertybės ir normos Kultūrinė įvairovė Etnocentrizmas Socializacija Regio muzika Socialiniai vaidmenys Identitetas Visuomenės tipai Nykstantis pasaulis: Modernusis pasaulis: industrinės visuomenės Globali raida VVVVVVVfVVfVV ** Socialinės kaitos priežastys Kaita moderniuoju laikotarpiu Išvados 3 skyrius. Kintantis pasaulis Globalizacijos matmenys Globalizaciją skatinantys veiksniai Globalizacijos stiprėjimo priežastys Diskusijos dėl globalizacijos „Skeptikai“ „Hiperglobalistai“ Transformacijos šalininkai Globalizacijos poveikis mūsų gyvenimui Individualizmo stiprėjimas Siekiant šeimos ir darbo pusiausvyros Darbo modeliai Populiarioji kultūra Globalizacija ir rizika „Technogeninės rizikos“ sklaida Elektroniniai virusai Pasaulio klimato kaita Globali „rizikos visuomenė“ Globalizacija ir nelygybė Nelygybė ir globalūs padalijimai Žygis už „visuotinį teisingumą“ Išvados: globalinės vadybos poreikis Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas 4 skyrius. Socialinė sąveika ir kasdienis gyvenimas Kasdienio gyvenimo tyrimai Moterys ir vyrai viešumoje: mikrosociologijos ir makrosociologijos ryšys Mikrosociologija ir makrosociologija Neverbalinis bendravimas Veidas, gestai ir emocijos „Veidas“ ir savigarba Lytis ir neverbalinis bendravimas Socialinės taisyklės ir šneka Bendrieji supratimo pagrindai Garfinkelio eksperimentai Sąveikos chuliganizmas Šnekos formos Atsako šūktelėjimai Šnekos riktai Veidas, kūnas ir kalbėsena sąveikose Gatvės išmintis Susidūrimai Riboženkliai Įspūdžio valdymas Scena ir užkulisiai Tiriamasis atvejis: vaidmenų atlikimas intymių apžiūrų metu Socialinės tikrovės konstravimas Asmeninė erdvė Sąveikos laike ir erdvėje Laikrodžio laikas Socialinis gyvenimas ir erdvės bei laiko tvarkymas Išvados: artumo trauka 5 skyrius. Lytis ir seksualumas Lyčių skirtybės Lytis ir biologija: natūralios skirtybės Lyčių socializacija Lyties identitetas: dvi teorijos Sigmundo Freudo lyčių raidos teorija Nancy Chodorovv lyčių raidos teorija Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas Lyčių nelygybės koncepcijos Funkcionalizmo požiūriai Lyčių nelygybės tyrinėjimas Feminizmo požiūriai Sylvia VValby: apmąstant patriarchinius ryšius Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių R. W. Connellis: lyčių tvarka Mairtfnas Mac an Ghaillis: švietimas ir vyriškumo bei seksualumo formų susidarymas Vyriškumų transformacijos Žmogaus seksualumas Biologija ir seksualinė elgsena Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai Seksualumas Vakarų kultūroje Naujoji ištikimybė? Homoseksualumas Homoseksualumas Vakarų kultūroje Požiūriai į homoseksualumą Kampanija už įstatymo ginamas teises ir pripažinimą Prostitucija Prostitucija šiandien Prostitutės, jų klientai ir įstatymai Europoje Vaikų prostitucija ir globalinė „sekso industrija“ Prostitucijos aiškinimai Išvados: lytis ir globalizacija 6 skyrius. Kūno sociologija: sveikata, ligos ir senėjimas Kūno sociologija Socialinis sveikatos pamatas Klasė ir sveikata Socialiniai ryšiai: geresnės sveikatos raktas? Rasė ir sveikata „Atvirkštinės rūpybos“ dėsnis Medicina ir visuomenė Biomedicininio sveikatos modelio susiformavimas Biomedicininis modelis Biomedicininio modelio kritika Hiperaktyvumo „medikalizacija“ Medicina ir sveikata kintančiame pasaulyje Sergančiojo vaidmuo Liga kaip „išgyventa patirtis“ Sveikata ir senėjimas Fiziniai senėjimo padariniai Senėjimo problemos Išvados: senėjimo ateitis 7 skyrius. Šeimos Šeimų įvairovė Teoriniai požiūriai į šeimą Funkcionalizmas Feminizmo koncepcijos Pagrindinių britų šeimos modelių apžvalga Nauji šeimos sociologijos rakursai Santuoka ir skyrybos Britanijoje Antroji santuoka Atkurtosios šeimos Carol Smart ir Bren Neale: Šeimos fragmentai? Kintantys požiūriai Bevaikės moterys Šeimos modelių įvairovė: etniniai skirtumai Didžiojoje Britanijoje Pietų azijiečių šeimos Sugyvenimas Gėjų ir lesbiečių partnerystės Smurtas šeimose Seksualinė prievarta prieš vaikus ir kraujomaiša Diskusija dėl šeimos vertybių ir deviacija 8 skyrius. Nusikaltimas ir deviacija Deviacijų sociologija Nusikaltimo ir deviacijos aiškinimas Biologiniai aiškinimai: „nusikaltėlių tipai“ Normos ir sankcijos Psichologiniai aiškinimai: Funkcionalizmo teorijos Robertas K. Mertonas: siekiai ir atlygiai Interakcionizmo teorijos Deviacijų stiprinimas Konfliktų teorijos: „naujoji kriminologija“ „Išdaužytų langų“ teorija Teorinės išvados Nusikalstamumo modeliai Jungtinėje Karalystėje Nusikaltimai ir jų statistika Nusikalstamumo mažinimo strategijos rizikos visuomenėse Politikos atsakas į nusikalstamumą Viešosios tvarkos palaikymas rizikos visuomenėje Bendruomeninis viešosios tvarkos palaikymas Nusikaltimų aukos ir kaltininkai Lytis ir nusikaltimas Nusikaltimai prieš homoseksualus Jaunimas ir nusikalstamumas „Baltųjų apykaklių“ nusikaltimai Narkotikų prekyba Organizuotas nusikalstamumas Besimainantis organizuoto nusikalstamumo veidas Elektroniniai nusikaltimai Kalėjimai: atsakymas į nusikaltimus? Ateities nusikaltimai Išvados: nusikaltimai, deviacijos ir socialinė tvarka Baudžiamoji justicija: Jungtinių Valstijų atvejis Home Office (UK) www.homeoffice.gov.uk 9 skyrius. Rasė, etniškumas ir migracija Rasės ir etniškumo supratimas Rasė Etniškumas „Juodaodžių“ identitetas Išankstinis nusistatymas, diskriminacija ir rasizmas Rasizmas Stepheno Lavvrence’o byla Rasizmo ir etninės diskriminacijos aiškinimai Psichologinės interpretacijos Rasizmo gajumas Sociologinės interpretacijos Etninė integracija ir etniniai konfliktai Etninės integracijos modeliai Etninis konfliktas Globalinė migracija Migraciniai persikėlimai Globalinės diasporos Imigracija į Jungtinę Karalystę Kintanti Britanijos imigracijos politika Etninė įvairovė Jungtinėje Karalystėje Užimtumas ir ekonominė sėkmė Etninės mažumos ir „naujoji ekonomika“ Būstas Rasė ir nusikaltimas Imigracija ir etniniai santykiai kitose Europos šalyse Migracija ir Europos Sąjunga Išvados Klasė, 10 skyrius. Klasė, stratifikacija ir nelygybė Klasių ir stratifikacijos teorijos Karlo Marxo teorija Klasių kilmė Maxo VVeberio teorija Eriko Olino VVrighto klasių teorija Klasių matavimai Johnas Goldthorpe’as: klasė ir užimtumas Klasių modelių įvertinimas Aukštuomenės klasė Vidurinė klasė Kintanti darbininkų klasė „Laidinių darbuotojų“ iškilimas Klasė ir gyvenimo būdas Vargingųjų klasė Lytis ir stratifikacija Moterų klasinės padėties nustatymas Moterų užimtumo poveikis klasiniams skirtumams Socialinis mobilumas Lyginamieji mobilumo tyrimai Žemyneigis mobilumas Ar Britanija - meritokratija? Socialinis mobilumas Britanijoje Lytis ir socialinis mobilumas Išvados 11 skyrius. Skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis Skurdas Kas yra skurdas? Skurdo matavimas Naujos skurdo tendencijos Jungtinėje Karalystėje Kas yra skurdžiai? Socialinė poliarizacija: ar kaltinti globalizaciją? Skurdo aiškinimai Skurdas ir socialinis mobilumas Polemika dėl vargingųjų klasės Diskusijų dėl vargingųjų klasės pagrindas Vargingųjų klasė, ES ir migracija Ar Britanijoje yra vargingųjų klasė? Socialinė atskirtis Paauglių nėštumo ekonominiai padariniai Socialinės atskirties formos Viršūnės socialinė atskirtis Benamiai Nusikalstamumas ir socialinė atskirtis Socialinė parama ir gerovės valstybės reforma Gerovės valstybės teorijos Britanijos gerovės valstybės atsiradimas Reformuojant gerovės valstybę Priklausomybė nuo socialinės paramos Vertinant socialines įsidarbinimo programas Išvados: dar kartą apie lygybę ir nelygybę 12 skyrius. Moderniosios organizacijos Organizacijos ir modernusis gyvenimas Organizacijos teorijos VVeberio požiūris į biurokratiją Totalinės institucijos Pasipriešinimas totalinėms institucijoms: Goffmano teiginių kritika Michelio Foucault organizacijų teorija: laiko ir erdvės kontrolė Kalėjimai kaip moderniosios institucijos Moderniųjų kalėjimų raida Kalėjimų biurokratizacija Biurokratija ir demokratija Geležinis oligarchijos dėsnis Lytis ir organizacijos Seksualinis priekabiavimas Moterys ir valdymas Anapus biurokratijos? Organizacijų kaita: japoniškasis modelis Valdymo transformacija Technologija ir moderniosios organizacijos Tinklaveikos organizacijos Polemika dėl biurokratijos mažėjimo Išvados ekonominis gyvenimas 13 skyrius. Darbas ir ekonominis gyvenimas Kas yra darbas? Mokamas ir nemokamas darbas Užimtumo sistemos tendencijos Žinių ekonomika Darbo pasidalijimas ir ekonominė priklausomybė Darbas ir technologijos Automatizacija Informacinės technologijos Teilorizmas ir fordizmas Teilorizmo ir fordizmo ribotumas Darbo transformacija Lanksčioj! gamyba Grupinė gamyba „Multikvalifikacija“ Postfordizmo kritika Moterys ir darbas Moterys ir darbo vieta: istorinė apžvalga Moterų ekonominio aktyvumo didėjimas Lytis ir nelygybės darbe Užmokesčio skirtumas Polemika dėl darbo ne visą dieną Ar mažėja lyčių užimtumo nelygybė? Darbo pasidalijimas namuose Darbo pasidalijimo namuose pokyčiai Darbas ir šeima Darbo-šeimos iššūkis Šeimai palanki darbo politika Nedarbas Nedarbo analizė Nedarbo tendencijos Britanijoje Nedarbo patirtis Netikrumas dėl darbo Netikrumo dėl darbo atsiradimas Žalingi netikrumo dėl darbo padariniai „Darbo visą gyvenimą“ pabaiga? Darbo reikšmės nuosmukis? 14 skyrius. Vyriausybė ir politika Vyriausybė, politika ir galia Valstybės sąvoka Politinio valdymo tipai Monarchija Demokratija Nagrinėjant demokratiją: kas yra „liaudies valdžia“? „Liaudis“ „Valdžia“ Kas ką „valdo“? Autoritarizmas Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida Komunizmo žlugimas Liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys Demokratijos triumfas: istorijos pabaiga? Demokratijos paradoksas Internetas ir demokratizacija Politinės partijos ir rinkimai Vakarų šalyse Partinės sistemos Partijos ir rinkimai Britanijoje Tečerizmas ir tolesnės politikos gairės „Naujieji leiboristai“ „Trečiojo kelio“ politika Moterų dalyvavimas politikoje Politika ir socialinė kaita Globalizacija ir socialiniai sąjūdžiai Technologijos ir socialiniai sąjūdžiai Nacionaliniai sąjūdžiai Tautos be valstybės Tautos ir nacionalizmas besivystančiose šalyse Išvados: nacionalinė valstybė, tautinis identitetas ir globalizacija 15 skyrius. Žiniasklaida ir komunikacijos Laikraščiai ir televizija Laikraščiai Televizijos transliacija Televizijos poveikis Televizija ir globalizacija: Indijos atvejis TV ir smurtas Sociologai tyrinėja TV žinias Televizija ir žanras Informavimo priemonių teorijos Ankstyvosios teorijos Jurgenas Habermasas: viešoji sritis Baudrillardas: hiperrealybės pasaulis Johnas Thompsonas: informavimo priemonės ir modernioji visuomenė Naujųjų komunikacijų technologija Mobilieji telefonai: ateities iššūkis? Internetas Interneto ištakos Interneto poveikis Naujoji socialinės izoliacijos era? Globalizacija ir žiniasklaida Muzika Ar internetas transformuos muzikos pramonę? Kinas Žiniasklaidos „superbendrovės“ Žiniasklaidos imperializmas Globalinė žiniasklaida ir demokratija Kaip televizija nušviečia besivystantį pasaulį Pasipriešinimas globalinei žiniasklaidai ir jos alternatyvos Televizija Kinijoje: „kultūros audros epicentras“ Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema Žiniasklaidos verslininkai: Rupertas Murdochas Išvados Pasvarstykite dar kart 16 skyrius. Švietimas Švietimas ir industrializacija Britų švietimas: ištakos ir raida „Viešosios“ mokyklos Švietimas ir politika Kuo skiriasi britų ir kitų šalių švietimas Aukštasis mokslas Raštingumas, vertinant globaliai Britanijos aukštojo mokslo sistema Elektroniniai universitetai Švietimas ir naujosios komunikacinės technologijos Technologijos klasėje Švietimas ir technologinis atotrūkis Švietimo privatizavimas Jungtinės Valstijos: iniciatyvūs švietimo verslininkai Britanija: „žlungančių mokyklų“ gelbėjimas Įvertinimas Mokymo ir nelygybės teorijos Bernsteinas: kalbos kodai Illichas: „slaptoji mokymo programa“ Bourdieu: švietimas ir kultūrinė reprodukcija VViIlisas: kultūrinės reprodukcijos analizė Lytis ir švietimas Lytis ir pasiekimai mokykloje Lytis ir aukštasis mokslas Švietimas ir etniškumas Socialinė atskirtis ir mokymas Intelekto koeficientas ir mokymosi sėkmė Kas yra intelektas? Emocinis ir bendražmogiškasis intelektas Išvados: mokymasis visą gyvenimą 17 skyrius. Religija Religijos apibrėžimas Kas nėra religija Kas yra religija Religijų įvairovė Totemizmas ir animizmas Judaizmas, krikščionybė ir islamas Tolimųjų Rytų religijos Religijos teorijos Mantas ir religija Durkheimas ir religinis ritualas VVeberis: pasaulio religijos ir socialinė kaita Įvertinimas Religinių organizacijų tipai Bažnyčios ir sektos Denominacijos ir kultai Vertinimas Lytis ir religija Religiniai vaizdiniai Moterys religinėse organizacijose Religija, sekuliarizacija ir socialinė kaita Sekuliarizacijos matmenys Religija Jungtinėje Karalystėje Religija Jungtinėse Valstijose Sekuliarizacijos teiginio vertinimas Naujieji religiniai sąjūdžiai Naujųjų religinių sąjūdžių rūšys Naujieji religiniai sąjūdžiai ir sekuliarizacija Tūkstantmečio sąjūdžiai (milenarizmas) Jokymo sekėjai Dvasių šokis Tūkstantmečio sąjūdžių prigimtis Apokalipsizmas Religinis fundamentalizmas Islamiškasis fundamentalizmas Krikščioniškasis fundamentalizmas Išvados erdvės 18 skyrius. Miestai ir miestų erdvės Moderniosios urbanizacijos savybės Moderniųjų miestų raida Urbanizacijos teorijos Urbanizacija ir sukurtoji aplinka Vakarų miestų raidos tendencijos Priemiesčių susidarymas Senųjų miestų centrų nyksmas Miesto konfliktai Miestų atnaujinimas Dokai: miesto atnaujinimas ar miesto katastrofa? Urbanizacija besivystančiame pasaulyje Urbanizacijos iššūkiai besivystančiame pasaulyje Megamiesto kūrimas Besivystančio pasaulio urbanizacijos ateitis Miestai ir globalizacija Globaliniai didmiesčiai Didmiestis ir periferija Globalinis didmiestis ir nelygybė Miestų administravimas globaliniame amžiuje Globalumo valdymas Miestai kaip politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai Išvados: miestai ir globalinis vadovavimas ir ekologinė krizė 19 skyrius. Gyventojų gausėjimas ir ekologinė krizė Pasaulio gyventojų gausėjimas Gyventojų analizė: demografija Gyventojų kaitos dinamika Pagrindinės demografijos sąvokos Gyventojų gausėjimas besivystančiame pasaulyje Demografinė pereiga Žmogaus poveikis gamtai Nerimas dėl aplinkos: ar egzistuoja „augimo ribos“? Tvari raida Vartojimas, skurdas ir aplinka Senkantys ištekliai Kas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos? „Ekstremalios“ oro sąlygos: šiltesnio pasaulio kaina? Genetiškai modifikuotas maistas Žvelgiant į ateitį Ar rūpinimasis aplinka yra sociologinė problema? 20 skyrius. Sociologinių tyrimų metodai Sociologiniai klausimai Ar sociologija - mokslas? Tyrimo procesas Tyrimo problema Esamų faktų apžvalga Problemos tikslinimas Tyrimo modelio konstravimas Tyrimo procesas Rezultatų interpretavimas Tyrimo rezultatų skelbimas Tikrovė trikdo! Priežastis ir padarinys Priežastingumas ir koreliacija Priežastingumo veiksniai Kontrolė Priežasčių nustatymas Tyrimų metodai Etnografija Apklausos „Tautos pasirinkimas?“ Eksperimentai Gyvenimo istorijos Istorinė analizė Lyginamųjų ir istorinių tyrimų derinimas Tyrimai realiajame pasaulyje: problemos, spąstai, dilemos Rasės ir skurdo miesto erdvėse tyrimai Statistinės sąvokos Lentelių skaitymas Išvados: sociologijos įtaka pagrindai 21 skyrius. Teoriniai sociologijos pagrindai Maxas VVeberis: protestantiškoji etika Teorinės dilemos Pirmoji dilema: struktūra ir veiksmas Antroji dilema: konsensas ir konfliktas Trečioji dilema: lyties problema Ketvirtoji dilema: moderniojo pasaulio formavimas Marxo ir VVeberio palyginimas Svarbiausios Marxo idėjos Svarbiausios VVeberio idėjos Vėlesnės teorijos Postmodernistinė teorija Michelis Foucault Kiti požiūriai Jūrgenas Habermasas: demokratija ir viešoji sritis Ulrichas Beckas: rizikos visuomenė Manuelis Castellsas: tinklo ekonomika Anthony's Giddensas: socialinis reflektyvumas Išvados Terminų žodynėlis Bibliografija Pavardžių rodyklė Dalykinė rodyklė Anthony Giddens SOCIOLOGIJA